- numaldymas
- numal̃dymas sm. (1) 1. SD379 → 2 numaldyti 2. | refl.: Žmogus nori pabėdavoti prieš kitą žmogų dėl nusimaldymo savo apmaudo A.Baran. 2. KI3 → 2 numaldyti 3: Numaldymas Dievo rūstaus BPI76. Gal būt, jog padarysiu numaldymą už grieką jūsų Ch2Moz32,30. Jisai yra numaldymu už nuodėmes DP223. 3. išsipirkimo pinigai: Numaldymo teipog neimsite už dūšią galvžudžio Ch4Moz35,31. \ maldymas; atmaldymas; numaldymas; permaldymas
Dictionary of the Lithuanian Language.